ruošti

ruõšti, -ia, -ė, rúošti Kl, Lk; SD349 1. tr. DŽ atlikinėti namų apyvokos darbus: Aš pati ruõšdavau galvijus: girdydavau, šerdavau Ob. Aš ruõšiamo darbo (vaikščiodama) negaliu dirbti – sėdėdama da daug pajėgiu dirbti Mrj. Ana ruošia savo ruoštą, t. y. žino savo liuobą, apyvoką J. | refl. M: Mama ruõšiasi, valgyt verda, o mes tak tak tak su rateliais duodam i duodam (verpiame) Dt. Nugi, daba tam kartu tokia sveikata: gi žinai, kad va po namus ruõštis tai da sveikata LKT251(Sml). I darbai pirma buvo, i ruõštis vė reikėdavai [i](reikėdavo) Mšk. Sesuo kad ruošiasi, kad ruošiasi po gryčią! Ėr. Ruõštis nekoks darbas, ale kad įskausta kojas per dieną! Pc. Katra (samdinė) ruõšias – teruõšias, o katra audžia – teaudžia (abi keisdavosi kas savaitę) Žml. Eik, vaikeli, ruoštis: pašerk kiaules, pasiliuobk, išvirk Lnkv. Bepiga važinėt, kai namai gerai ruõšias Skr. Gãli ruõšties – ne visai maža Ad. Tam vakare ruošiúos – girdau galvijus, peniu kiaules; daboju – privažiavo kas prie namų Trgn. Antroji vėl kelintą vakarą ruošdamasys pažiūrės, a negaus matyt, koks ans y[ra] LKKXI197(Žg). Moters tiktai apie namus tesiruošia A1885,24. Apsidirbę ant laukų, ruõšias po namus, apie daržus BM153(Jnšk). Ana ruošias apie ūkį savo J. Nuo senobės didžiausia moterų pagarba buvo sugebėjimas apie namus ruošties prš. Šunims nereikia rūpintis šunyčiais – kalių tai darbas su jais ruoštis M.Valanč. | Pradėjo taip gyvent ir taip ruoštis (kaip tėvas sakė – anksti keltis, daug dirbti), ir viskas buvo gerai Žsl. Jau reikia ruõštis (dirbti, tvarkytis) dabar laukuos, nelaukt bobų vasaros Prnv. ║ valyti (javus): Jau pas mus vasarojų ruošia, ė pas jus da rugių nenupjovė Tvr. Nebuvo kas ruošt Msn. 2. tr. Imb, Dglš gaminti (valgį, ėdalą): O aš labai čėso neturiu tavo pasakų klausyti, va reikia baigt abiedas talkai ruošt LTR(Slk). Ruošiù vis [v]andeniu šaltu kiauliui Klt. Agotai įkyrėjo senoviškai ėdalą ruošti rš. 3. DŽ¹ refl. taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant): Malūnan ruõšias važiuot LKKVI280(Dj). Ruoškis važiuoti, jau tavę laukia kiti J. Ruošiaũs ruošiaũs i neprisiruošiau važiuot Dglš. Starkai jau pradėjo sukties, pradėjo kelionėn ruõšties Ob. Anas vis ruošė̃s ligoninėn Str. Vieną kartą pati, kažin kur besiruošdama, užgaišo LTR(Žg). Ruoštė́tės eit! Dglš. Ruõšiasi visi eit namo Vdš. Ruõštumbės, kad žinotum – važiuos miestan kaimynas Dglš. Niekas ir nesruõšia važiuot Dv. Ruõškis, ruõškis, jaunuolyte, reiks tau išvažiuot (d.) Šmn. Reikia į kelionę ruoštis Lnkv. Žmonys, jau seniai sukilę, ruošėsi prie darbo Žem. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienautie (d.) Tvr. Ruošies važiuot – pagalvok iš vakaro LTR(Km). Nei rugiai krinta, nei kviečiai byra – neruoškis TŽV615. Ruošiasi kaip meška riešutaut LTR(Vdšk). Ruošiasi ruošiasi kaip varna į užmarį lėkti Žgn. Ruošiasi it gervė į dausas PPr412. Ruõšias ruõšias kaip į dilgynes šikt Šd. Ruõšias kaip rugienon šikt Ukm. 4. intr. taisytis ką daryti: Nebekurk, jau ruošia virt Sdk. Ruõšia užvirt puodas Ut. | refl.: Ruõšieste (ruoškitės) valgyt Ad. Tai ruõškis pamergiuos – sesuo ženijas Ktk. Ar dar aust nesruõšiat? Trgn. Brolis labai perpyko ant raganos ir pradėjo ruoštis jai atkeršyti LTR. Ruõšiasi kap alkanas prie vakarienės Vrn. Ruošias muštis kaip ožys, kuprą pastatęs LTR(Srd). Jos jau džiaugias, tuojaus jos ruõšės taisyti viską Pgg. | Saulė da tik ruošės tekėt, o jis jau buvo atjojęs atgal LTR(Dkk). Rodos, kad lytaus ruõšiasi LKT202(Kbr). Jau ruõšias beržai, jau lapoja Jnš. Tavo puodelis jau ruõšias virt, daba niekur neik Jnš. ║ refl. ketinti, manyti ką daryti: Paurukas buvo linksmas. Sėdėjo, mataravo rankomis, matyt, nė nesiruošdamas miegoti J.Balt. 5. tr. daryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Pūdymus jau ruošia rugiam sėt Vlkv. Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka, kur ruošia artojas sėją V.Myk-Put. Pirtį ruõšėm kurt Dglš. Mergel, mergel, ruõšk pečių kurt Švnč. Netoli muzikanto dvi merginos ruošė stalą P.Cvir. | prk.: O veiklesnieji, nenustygdami vietoje, leidosi į savo gimtines ruošti dirvos sukilimui V.Myk-Put. ║ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Anas ruošia vežimą: tepa, šieno maišėn deda, valo ratus Lkm. Ruošiant kiekvieną sėjamąją darbui, reikia lygioje aikštelėje iš anksto sureguliuoti noragėlius ir ženklintuvus rš. Pirma sesulė juostelę juosia, antra sesulė kardelį ruošia KrvD62. 6. tr. daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguoti: Šimkus dažniausiai pirmasis skaitydavo naujų kūrinių rankraščius, padėdavo rašytojams juos ruošti spaudai rš. Dabar jau ruošiu spaudai antrąjį sąsiuvinį K.Būg. 7. tr. DŽ rengtis vykdyti, organizuoti: Mes puolimui šią naktį nesiruošėm, nejautėm, kad tokį puolimą ruoštų ir priešas rš. | refl.: Kaimas ruošėsi sėjai rš. 8. tr. rengti, taisyti, kelti (ppr. puotą): Karalius iš to džiaugsmo pradėjo veseilią ruõšt Žln. Ė tan dvare ruõšė balių Ad. | refl.: Nu, tai jau kad sutinka [tekėti], tai butelį išgeria, pasku jau te ruõšiasis LKT181(Prnv). Ciela savaitė rúošas: gimines prašo, teligramus duoda Lc. Dabar visaką perkamės, ruõšiamės tam baliui Krs. Visą nedėlmetį ruošiamės apie veseliją, t. y. rengiam J. 9. tr. NdŽ teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kam: Aukštoji mokykla ruošia kadrus valstybei sp. Tėvas savo sūnų ruõšė į žmones Lnkv. Nebepurkšdavo, kad kaime jau ir plepėjo, jog savanoris pačią į ministerius ruošia P.Cvir. | refl.: Amalis ruošėsi pasitarimui Vilniuje J.Dov. 10. tr. mokyti tikrinamojo dalyko: Vasaromis [Maironis] ruošdavo į gimnaziją ir kaimynų vaikus rš. | refl.: Laikas ruoštis egzaminams rš. 11. tr. atlikti mokymosi užduotis, mokytis: Pamokas ruõšti DŽ. 12. intr., tr. RtŽ mokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti): Laiškas buvo rašytas lietuviškai, matyti, ne pačiai Volterienei, nes ji lietuviškai „menkai ruošė“ J.Balč. Jis gerai ruõšia vokiškai Lnkv. Nelabai aš ruõšdavau tų pasakų Kvt. Nekokia jo galvelė: nė uždavinių neruõšia Brž. Ji tą darbą ruošia ir netingi Klov. An skaitliukų ji neruõšia Slm. Ans jau ruošia skaityti ant knygos, t. y. moka J. Stasys nelabai moka šokt, o Vilis jau gerai ruõšia Mžš. Pradėjo prašyt vieno strielčiaus, kuris gerai ruõšė šaudyt, … kad ir jį išmokytų teip pat BM165(Pšl). Kas yra gera ir pikta pažinti, skyriaus padaryti nemoka, neruošia SE130. Marškinius nuo svetimos tvoros nudžiauti – o, tą tai jis ruõšia! Sml. Aš tai nelabai bematau skaityt, o tei da neblogai ruošiù Rm. 13. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Mes abudu ruõškim Pnd. Nu, ir ruošia, net ažuspringdamas! Sv. Kad ruõšė, tai ruõšė: bliūdą kaip už ausių išmetė! Užp. 14. refl. vilktis puošniais drabužiais, puoštis: Ruõšias kai svočios Trgn. Velkasi naujais drabužiais, ruõšiasi kaip į balių Jnš. 15. intr. Dglš šnek. vogti, plėšti: Ruõšė ruõšė pernakt Ds. | refl.: Apstatė abu galus ūlyčios ir ruõšias Aps.

◊ namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis Dglš. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃t Mžš.

pir̃tį ruõšti NdŽ, DŽ¹ ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį Kbr.

\ ruošti; apruošti; atruošti; įruošti; išruošti; nuruošti; paruošti; parsiruošti; praruošti; priruošti; suruošti